Kai skauda

Susėdę kartu
Ten valgėm žemaitiškus blynus,
O tada —
Pasukęs už kampo
Išėjai į plačią alėją,
Kupiną ateities prisiminimų.
Ir neskauda —
Eini drauge su negalėjimu,
Bet neskauda.
Surenki prisiminimus,
Išbarstytus palei šaligatvį
Iki cerkvės —
Neskauda.
Net liečiant paveikslus
Rankos nevirpa.

O jei —
Tu būtum aš.
Man sakai:
Neskaudėjo.
Bet jei būtum aš?
Laukinė Obelis

2013-02-06 01:46:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2013-02-11 18:59:04

įsimylėjau šį tekstą, o tu?

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-02-06 20:41:20

Prisidedu prie daugelio - pabaiga labai, labai... Ir su plačiais, anot Pelėdos, horizontais eilėraštis.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-06 20:26:23

Tas skaudėjimas giliai įsirėžia.
Labai stipri pabaiga.

Vartotojas (-a): Roberta

Sukurta: 2013-02-06 14:45:35

Pabūk manimi!

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-02-06 13:31:31

Jau sakiau Obelėle, kad patiko,ta superinė pabaiga tai tikrai puikiai.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2013-02-06 11:25:42

Prasmingas, su tolimais horizontais..
****
Man sakai:
Neskaudėjo.
Bet jei būtum aš?

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-02-06 09:45:39

...ir daug pasakanti pabaiga.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-02-06 09:18:18

Obelaite, ogi sustabdei pagalvot.

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-02-06 08:39:51

pabaiga žavi

Anonimas

Sukurta: 2013-02-06 05:06:33

Graži mintis.