Susėdę kartu
Ten valgėm žemaitiškus blynus,
O tada —
Pasukęs už kampo
Išėjai į plačią alėją,
Kupiną ateities prisiminimų.
Ir neskauda —
Eini drauge su negalėjimu,
Bet neskauda.
Surenki prisiminimus,
Išbarstytus palei šaligatvį
Iki cerkvės —
Neskauda.
Net liečiant paveikslus
Rankos nevirpa.
O jei —
Tu būtum aš.
Man sakai:
Neskaudėjo.
Bet jei būtum aš?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-02-11 18:59:04
įsimylėjau šį tekstą, o tu?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-06 20:41:20
Prisidedu prie daugelio - pabaiga labai, labai... Ir su plačiais, anot Pelėdos, horizontais eilėraštis.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-06 20:26:23
Tas skaudėjimas giliai įsirėžia.
Labai stipri pabaiga.
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-02-06 14:45:35
Pabūk manimi!
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-02-06 13:31:31
Jau sakiau Obelėle, kad patiko,ta superinė pabaiga tai tikrai puikiai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-02-06 11:25:42
Prasmingas, su tolimais horizontais..
****
Man sakai:
Neskaudėjo.
Bet jei būtum aš?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-06 09:45:39
...ir daug pasakanti pabaiga.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-06 09:18:18
Obelaite, ogi sustabdei pagalvot.
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-02-06 08:39:51
pabaiga žavi
Anonimas
Sukurta: 2013-02-06 05:06:33
Graži mintis.