Buvo laikas – žaliavo,
Buvo laikas – žydėjo,
Noko vaisiai raudoni maži.
Tiktai viskas jau buvo,
Tiktai viskas praėjo,
Nūnai skęsta šaltam ilgesy.
Ji – mažytė šakelė,
Tarytum kaip niekas
Prisiglaudus prie sniego tyli.
Galbūt tik pavargus,
Galbūt tiktai miega
Baltaskarės žiemužės lopšy.
Jei pajėgčiau, pašaukčiau
Geraširdį balandį
Ant žilvičio, ievos pasisupt,
Kad upeliais nubėgtų
Sniegai išsigandę,
Kad šakelė galėtų prabust.
Jai – žaliuoti, žydėti,
Šilto vėjo sulaukti
Ir kamanės dūzgimo švelnaus,
Man – kitų vasarėlėm,
Pavasariais džiaugtis,
Žaromis vakarinio dangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-02-04 19:52:52
Nesutinku, kodėl tik kitų vasarėlėm, pavasariais džiaugtis? Taip negalima, Man ir vėl... džiaugtis, būtų teisinga.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-04 15:59:33
Tokios šviesios ir šiltos mintys...
:)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-04 15:35:04
taip jau link pavasario mintys :)
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-04 15:14:06
Kuo puikiausios sėkmės Jums, bendraminti.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-04 15:06:45
Na, ne vien tik kitų, o jei ir yra tame tiesos vistiek smagu džiaugtis...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-02-04 14:03:09
Įtikinamas bekalbio Būties daikto kalbinis vaizdinys. Patiko išraiška.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-04 13:46:30
Švelnus.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-04 12:53:14
Graži mintis ir graži eilėraščio konstrukcija.