Ant lūpų liko tavo lūpų skonis,
Akimirkos stebuklo šiluma.
Kokia trumpa gyvenimo kelionė,
Kokia ilga vienatvėj vienuma.
Seniai ištirpo šiltas balso aidas,
Gal žodžiai tie nebuvo ištarti?
Išbluko atminty ir mielas veidas,
Dainoj skambėjo ašara karti.
Erškėčiais išsiraizgė rožių klonis,
Šerkšnu pavirto dangiška mana,
Tik pasiliko tavo lūpų skonis —
Akimirkos palaima... Dovana.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-04 18:14:45
Gražus, šiltas prisipažinimas
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-02-04 13:58:09
Kruopščiai sudėtas, jaučiamas kalbėjimas "savu balsu".
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-02-03 23:15:42
..Šiltas...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-02-03 21:33:16
Nesumeluotas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-03 20:39:47
Saldus bučinys ;)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-02-03 19:20:51
Gražus, jausmingas darbas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-03 19:17:27
Tikra dovana... pasiliekanti...
Šiltas, nuoširdus jausmas.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-03 18:43:21
Gražus darbas