neatpažįstu
vakarykščio veido pilnaties,
kurį dar vakar
nakties skrydžiai braižė —
po žvaigždėm
šiąnakt supasi nakties drugys
ir dyla
ant šakos mėnulio graižas
neprijaukinta
krinta vėl žvaigždė,
suskyla žodis —
spiečiais byra raidės,
rytoj ir vėl žmogus gedės
ranka parėmęs
laikinąjį veidą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-02-02 18:16:09
Laikinumai tikri... ;)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-02 05:03:54
Labai gražu.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-02 01:20:22
eina sau, nu gerai čia, o ypač pabaiga
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2013-02-01 21:40:18
Išsuptas darbas.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-02-01 21:26:19
Vaja, kokios puikios mintys, liejasi šaltiniu. Sujaudino toks gražus autorės tikrumas.