neatpažįstu
vakarykščio veido pilnaties,
kurį dar vakar
nakties skrydžiai braižė —
po žvaigždėm
šiąnakt supasi nakties drugys
ir dyla
ant šakos mėnulio graižas

neprijaukinta
krinta vėl žvaigždė,
suskyla žodis —
spiečiais byra raidės,
rytoj ir vėl žmogus gedės
ranka parėmęs
laikinąjį veidą