Veržiesi iš savęs
Lyg pumpuras vijoklio,
Pažadintas pavasarinio vėjo.
O siela, siela
Amžino svajoklio —
Nejau jis vienas taip bučiuot mokėjo?
Vai kur nuves tave
Troškimai ir svajonės?
Tačiau be jų žmogaus dvasia besparnė.
Tu paliesta
Skaudžios lemties malonės,
O paukšte, paukšte, ilgesio žalvarne...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-02 12:35:13
Daina – kaip jausmingas atodūsis, su senolių sutartinės priegaide. Tikriausia Lyrika!
Įvardinimas gali priminti ir visiems žinomą priedainį („O paukšte, paukšte, kur skrendi į tolį...“).
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-02 10:20:25
Labai stipri pirma eilutė.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-01 18:45:50
Labai gražu.