Kartais...

Kartais
Zyziu kaip uodas sau ir jums į ausį,
Kad dienos nykios, iškoriję vakarai.
Nakvoju pakelėj, jei niekas nesikeičia —
Juk man visur ir visada gerai.

Kartais
Blaškausi sankryžoj tarp realybės ir svajonių,
Arba kaip šiukšlė nusklendžiu pavėjui,
Braidau po melą, pyktį ir apgaulę —
Juk aš visur ir visada suspėju.

Kartais
Jaučiuosi pamiršta ar neįvertinta,
Palikti noris viską ir kažkur išeit,
Bet negaliu kitų nei teist nei kaltinti —
Juk su manim visur ir visada kitaip.
atkaklioji

2013-01-31 11:57:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-01-31 21:53:49

taip....

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-01-31 20:54:13

O ką daryt, išvirkščias neišsiversi

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-01-31 20:31:06

Savęs suvokimo analizė :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-31 19:13:54

Mes visi kitokie :) Bet iš tiesų, tai teisingos eilės.

Anonimas

Sukurta: 2013-01-31 15:17:11

kartais:) nu gal dažniniai būna geresni

Anonimas

Sukurta: 2013-01-31 13:26:33

Paprasta ir gražu

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-01-31 12:20:11

Antras posmas turi kitą ritmiką. Ar toks ir buvo sumanymas?
Kodėl klausiu: kažkaip susipriešina su tais KARTojimAIS...