Kartais
Zyziu kaip uodas sau ir jums į ausį,
Kad dienos nykios, iškoriję vakarai.
Nakvoju pakelėj, jei niekas nesikeičia —
Juk man visur ir visada gerai.

Kartais
Blaškausi sankryžoj tarp realybės ir svajonių,
Arba kaip šiukšlė nusklendžiu pavėjui,
Braidau po melą, pyktį ir apgaulę —
Juk aš visur ir visada suspėju.

Kartais
Jaučiuosi pamiršta ar neįvertinta,
Palikti noris viską ir kažkur išeit,
Bet negaliu kitų nei teist nei kaltinti —
Juk su manim visur ir visada kitaip.