Tą viduržiemio naktį,
Kada tvoros nuo speigo pokšėjo,
Tavo žvaigždę uždegti
Pats Dangus Angelams patikėjo.
Suspindėjo žvaigždelė
Tavo laimės, būties ir likimo,
Pažymėdama pradžią
Šio stebuklo — žmogaus — atėjimo.
Daug viltingų troškimų
Žaižaravo, mirgėjo ir geso
Ant dienoraščio lapų,
Ant galiojimą baigiančio paso,
Dienos dužo ir dužo
Kaip kalėdiniai stiklo žaisliukai,
Kaip lediniai varvekliai,
Kaip vandens burbuliukai...
Tą viduržiemio naktį,
O gal dieną, pūgos pakerėtą,
Nepamiršo uždegti
Angelai Dangaus žvaigždę žadėtą,
Ta žvaigždė stebuklinga
Atkakliai, atsidavusiai veda
Žaliom vasarų pievom
Ir per trapų korijantį ledą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2013-01-30 20:04:42
Puikus sveikinimas su nuoširdžiais linkėjimais :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-30 15:04:32
... tai jau skaičiuojam... kiek čia mūsų :D
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-30 14:40:35
Geras žodis dar niekam nepakenkė, nors žvaigždžių ženklais netikiu.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-30 13:19:50
Chebra, darom balių
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-30 13:15:05
Ir man tinka :)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-30 13:06:25
Kiek kartų sau sakiau, prieš rašydamas komentarą perskaitiyk viską aplink.Jau norėjau dėkot už pasveikinimą, bet pasirodo tik sau.Todėl dėkui tik už gražias eiles
Anonimas
Sukurta: 2013-01-30 11:23:05
Labai gražus kūrinys, labai patiko.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-30 10:44:08
Labai gražios proginės eilės (išsiduoda „galiojimą baigiantis pasas" :-) ).
Tarp šiandienos kūrinių maloniai pasižymi gal įdomesne eilėdara.
Paskutinės eilutės primena tradicinį, kad „vasaris – ne vasara“.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-01-30 10:38:13
Nors rašau - tavo - tačiau čia labiau skirtas sau...