Jei patikėčiau, jog krypties nesirenki, tačiau eini
Ir vien tik vėjo rankos braukia ašarą nuo skruosto,
Norėčiau, kad bent vartai į sapnus tau būtų atviri.
Pamiršusi jei būčiau tavo balso skambesį, kuris
Į sapną retkarčiais atklysta tik trumpam paguosti,
Prašyčiau, kad tau ilgesio žinutę neštų vyturys.
Jei netikėtum, kad man nemigą įsiūlė pilnatis
Ir ji kalta, kad nerimo šešėliai širdį klosto,
Galbūt, ir čia užklystum. Rastum nerakinamas duris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2013-01-30 20:02:01
Galbūt, ir čia užklystum. Rastum praviras duris... - man taip nuskambėjo.
Puikus, nuoširdus kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-30 15:15:04
Taip jautriai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-30 14:42:04
Kaip trupiniais nužymėtas takas. Jautru, subtilu, tikra.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-30 13:26:48
Nebaigtas, nebaigtas, adresą, adresą,
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-30 13:16:42
Pabaiga viską vainikuoja, jausmingas, net labai.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-01-30 13:04:19
Kūrinėlis sužavėjo jausmu. Sklandus, be galo mielas.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-30 12:27:44
„Bent vartai į sapnus tau būtų atviri..."
Įdomiai pasimiklinta naujesnėje eilėdaroje. Ir gan jausmingai.
Galbūt – jau nebeskiriama kableliais (nuo tada, kai rašoma kartu).
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-01-30 10:27:46
Gilūs jausmai, labai tinkami, taupūs žodžiai...