Nušurmuliavo švenčių serenados,
Net ir Naujieji — regis — jau seni...
Purslai šampano, džiugesio kaskados...
Sakyk, širdie, ar mes laimingesni?
Ką pažadėjo, kuo apdovanojo?
Gija sidabro sruogoje plaukų...
Vingiuotu vieškeliu šuva nulojo
Ir pasiklydo toliuose laukų.
Nušurmuliavo švenčių serenados,
Šampano svaigulingoji puta.
Sudužo džiaugsmo žėrinčios kaskados,
Ir vėl kasdienė duona su pluta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-29 20:43:44
... kad visiems tos duonos kasdieninės dar daug dienų ir metų...
Teisinga lyrika. Patiko.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-01-29 18:47:53
Taip paprastai, bet neprastai :)
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-01-29 15:00:19
Kiekvienas sugrįžtame į savo kasdienybę.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-29 14:13:40
Sklandžiai ir taikliai.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-29 12:59:45
O argi neskani duonelė su plutele?
Anonimas
Sukurta: 2013-01-29 12:59:31
Labai gražus eilėraštis, tiesiog puiki mintis.