Nušurmuliavo švenčių serenados,
Net ir Naujieji — regis — jau seni...
Purslai šampano, džiugesio kaskados...
Sakyk, širdie, ar mes laimingesni?

Ką pažadėjo, kuo apdovanojo?
Gija sidabro sruogoje plaukų...
Vingiuotu vieškeliu šuva nulojo
Ir pasiklydo toliuose laukų.

Nušurmuliavo švenčių serenados,
Šampano svaigulingoji puta.
Sudužo džiaugsmo žėrinčios kaskados,
Ir vėl kasdienė duona su pluta.