Lietum ašarojantis vakaras pragręžia sielą,
Ledu uždangstytą, sušalusią, veik nebegyvą.
Ir teka srovelė plona, gena sukauptą gėlą,
Ir sukalba maldą, šlakstydama rytdieną syvais.
Dabar grindimis jau mėnulio šešėlis ropoja,
Užlieja man veidą ir skuba kažkur tai, vis skuba.
Sustingus tamsa šitaip slegia, net numina koją.
Ir ištiesia pažeme maršką pajuodusią, grubią.
Tiktai vyturys, nuo pavasario likęs, vis gieda,
Tirpdydamas ledą ir klodamas žydinčią pievą.
Ir sugeria žemė ištirpusią rūškaną pėdą,
Ir sąmonėj vėlei pražysta išbalusios ievos.
spika
2013-01-28 10:53:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-01-28 19:46:23
Pragręžia sielą - po truputi po truputi, ir jauti žodžius.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-01-28 17:34:18
Dar tik pusiaužiemis. Bet jau laukiama pavasario.gal tai ir yra pamišimas.toks lengvas.man patiko
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-28 17:30:11
Vaizdus, kokybiškas jausenų išsakymas. Man patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-28 17:04:06
Simboliškas tas atitirpimas, dvelkia ne tik pavasariu, bet ir optimizmu - vos, vos.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-28 17:01:20
Ir sugeria žemė ištirpusią rūškaną pėdą - ta vieta ypač...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-28 13:50:36
Tai ko sulauksim, kada pamišimas pakeis laipsnį?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-28 11:32:10
Ir sugeria žemė ištirpusią rūškaną pėdą,
Ir sąmonėj vėlei pražysta išbalusios ievos.
Po pusiaužiemio pamišimas pavasariu? :)