Ir kaip vaikystėj paslapčia
Vėl derinu kepurę tėvo seną,
O ji netinka — nors tu ką:
Kažko vis trūksta, maža, stinga...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Atrodo, tėvą juokiantis girdžiu:
Pagal kepurę mus
Tikrai sutinka.
O aš kepurės neturiu —
Gal todėl
Vaikaičiams ji nereikalinga...
Ražas
2013-01-27 11:50:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-01-27 20:34:54
Džiaugiuosi, kad atsigavai ir vėl matuojiesi kepurę...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-27 18:54:22
Šiek tiek valiūkiškumo radau. O tai man patinka... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-01-27 18:25:48
...daug čia širdies sudėta...
Anonimas
Sukurta: 2013-01-27 17:35:18
Labai tiktų vaikams gražus eilėraštis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-01-27 17:23:13
Galima apsieiti ir be ketvirtos eilutės. Na, bet bus geriau matyti paėmus po klebonišką.
Būk drūtas, Algirdai!
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-27 16:55:50
... daug paslėpėt tarp eilučių ir be kepurės...
:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-27 15:40:11
Geras juokas visada graudus.
Neduokdie, jei vaikaičius užklups gili žiema; smerks senelį be pagarbos kepurei...
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-27 14:02:34
geras