Jaučiu aš didžiulę tuštumą
Ant mažo lopinio sniego.
Atrodo, kad ledas lūžta man,
Kai ežeru saulė bėga.
Išpjauna spinduliu properšą
(Koks šaltas vanduo po kojom...),
Šešėlį pušies atlošusi,
Nes laikas šunim suloja
Be garso – dantenos matosi,
Vis šiepiasi – seilės tyška...
Sulūžo rogės, o ratuose
Apsisuka, verčias viskas.
Ir sniegas ant mažo lopinio
Pilku nusidažo liūdesiu...
........................................................
Jaučiu, kaip šiandieną sopa man
Tavęs dar žiemoj užsnūdusios.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-01-31 11:57:15
jausmingas
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-26 21:43:19
Jausmams pagelbsti ir užsiduota eilėdara, ir netikėtos rimų paieškos.
Giliai viduržiemiška – ne tik apsivertimas ratuose,
tikiu – kad ir į Saulę, ežeru bėgančią.
Malonu skaityti!
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2013-01-26 20:24:19
Žiauriai jausminga:)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-01-26 16:44:17
...kaip ir ilgesingas... :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-26 12:03:32
Labai jau pajaučiama ta nuotaika :(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-26 11:15:42
matyt, dar ir žuvelės nekibo... verčiasi viskas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-26 11:05:34
Toks pusiau žvejiškai, pusiau medžiotojiškai... ;)
Anonimas
Sukurta: 2013-01-26 08:47:06
Man asmeniškai šitam eilėraščiui trūksta skambesio ir rimo pirmam posme. Nuo antro posmo parašytas geriau. Mintis bendra yra. Sakyčiau man truputį geresnis už vidutinį eilėraštį. Eilėraštyje mano supratimu labai yra reikalingas skambesys. Ne tik mintis ir rimas.
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-26 08:39:49
Puikiai rašai, visada laukiu tavo kūrinių, šis - taip pat buvo labai lauktas ir skaitomas su malonumu. Žavu, kad moki taip nuoširdžiai žodžiu į sielą kalbėti.