Santrauka:
Meilė – seilė:)
Iš tylos atsiradęs skubėjai į magišką tylą –
Lyg nebuvo linguojančių upėje valties sapnų
Ir mažytės nakties, kurioje melsvos ūkanos kyla,
O tarp jų suledėjusios lūpos vis ieško šiltų.
Net nebuvo minties, kuria žadama amžiams mylėti –
Kai laukimas beribis ir nėra piktų pranašų.
Tu tiktai panešėjai pavargusį, senstantį skėtį.
Aš tiktai patikėjau, kad valtyje būna aušrų.
Iš tylos išėjai į bauginančiai tolimą tylą,
Patikėjęs, kad ten išdžiovinti plevena drugiai,
Kurie taikos įžvelgt mūsų upės sakrališką gylį,
Bet tik regi šėšelį, kurį išsitapė kalnai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-01-26 11:27:30
man patiko.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2013-01-25 22:28:48
Vlabur
Gaila,kad tik tiek ir tesuprantat
Aš ypač mėgstu kartojimus-jie akcentuoja,ir lyg duoda eiliui savotiško bangavimo.
Apskritai, jeigu besugebate suformuluoti tai,ką norėjote pasakyti,kam čia ir berašyti. Jau nebe pirmas jūsų toks komentaras .
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-25 22:08:55
Aš tiktai,
Tu tiktai –
Sakrališką gylį...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-25 20:57:10
Gražūs sapno reginiai. Geras eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2013-01-25 20:15:07
Labai gražus lyriškas eilėraštis patiko.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-01-25 20:13:46
bravisimo, gal kai kur skyryba, dar labiau pagražintų.