Kasdien sunkiau
Surast ramybę sielai,
Kai poška medžiai
Ir šerkšnu vilioja.
Išeitum basas
Į bekraštį sniegą,
Kad sniegenos
Sulestų pėdas —
Tegul nelieka.
Nelieka pėdsako
Sugrįžti
Į pilką nebuvimą,
Nerimu užklotą.
Tiktai pirmyn,
Kur dar tikies sutikti
Tarp sniego
Besišypsantį šalpusnį.
Ir vyturį, paukštelį mažą,
Aukštai bešvilpaujantį
Amžinybės giesmę.
Suremt pečiais su beržu
Ir nors trumpam
Dar šitaip pastovėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-01-26 16:21:35
Labai gražu, patiko.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-01-26 14:19:26
Labai gilus ir išjaustas, persunktas nerimu ir kartu viltimi.Gražus išpildymas, pasiimu, bendrai kaip ir visus
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-25 22:21:18
Prasmingas atsidūsėjimas eilėmis.
Patraukia nuoširdumu.
Netuščiažodžiauta.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-25 20:54:11
Tiktai pirmyn! Ir vyturiu, ir šalpusniu dar pasidžiaugti... Geras darbas.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-01-25 19:16:41
Gražiai išties...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-25 18:34:11
Liūdnai, svajingai, be ypatingų daugžodžiavimų, bet kartu ir su naujomis metaforomis. Labai geras darbas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-01-25 17:49:56
Kad sniegenos
Sulestų pėdsakus nuo sniego...
Užsisvajojau... :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-01-25 14:12:41
Pirmyn į pavasarį... Pėdsakai sniege tokie laikini...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-25 14:11:40
dabar žiūrėkite, juk sielos ramybei džiaugsmas kad esi, kad yra tas gražus pasaulis (sutvertas ne žmogaus) ir kuriame gyvena ir žmogus ir kita gyvybės forma, tas džiaugsmas nesikerta su sąvoka - sielos ramybė. (sielos ramybė savyje turi ir pilnatvės džiaugsmą.) tai gi jūsų pirmos eilutės (jas reikia keisti, o kad jas reikia tiksliau išreikšti - apie tai pasako paskutiniosios eilutės, pažiūrėkite atydžiau (CITATOS DVI):
"Kasdien sunkiau
Surast ramybę sielai"
"Suremt pečiais su beržu
Ir nors trumpam
Dar šitaip pastovėti.", – matote?.. juk sielos ramybei pilnatvės džiaugsmas nemaišo, o jūs sakote pirmuose eilutėse, kad vis sunkiau surasti sielos ramybę. (jas reikia tikslinti - netaikliai išreiškėte tai ką norėjote išreikšti, ir apie tai liudija jūsų išplėtoto teksto finale pasakytos eilutės.)
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-25 14:11:21
dailus, pilkojo liūdesio palytėtas...
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-01-25 13:56:50
gražu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-25 12:47:49
puikūs norai...perskaičiau ir pajutau sieloje palengvėjimą... Ačiū