Roplio metais namą statė,
Vonion įmetė gyvatę,
Sakė:
— Šildo, išdžiovina, —
Ne balanos juk gadynė —
Rūkyt dūmais tėvo pirtį.
Mieso laisvę ėmiau girti.
Sieną ramsto ne draugužė,
Dėl jos lituos gaisras ūžia.
Šimtais pašeriu tą angį,
Mėnesį kiek pasirango
Ir jau suka kobros gūžtą,
Kad jos geluonis nulūžtų!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-23 19:04:53
Potekstė gili...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-23 17:40:23
Piktas grubus eilėraštis linksmose - mažorinėse humoro intonacijose. vienu atveju lyrinis herojus - sadistas, kankinantis gyvunėlį, kitu - egoistas, niekinantis tėvą ir negerbiantis jo pasirinkimo;
geras humoras kada jis geras - pozityvus, turi savyje meilės ir aštrias briaunas. Satyra - na tada satyra kam? sadistui ar egoistui. tai kad nejuokinga - gali tik pasidyvyti, kokių ego būna.
Galvoti reikia apie įvaizdžius, norint ką nors parašyti, ir ypatingai, kai reikia dar temą atskleisti "laisvė miesto nelaisvėje".
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-01-23 14:54:17
...puiku...yra šarmo...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-23 14:11:02
Gražus, nuotaikingas kūrinėlis :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-23 11:08:55
Labai išradingai...Super.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-23 10:56:38
Linksmai, nuotaikingai ir išradingai.
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-23 10:44:59
skaičiau:)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-23 10:18:22
Smagiai, taikliai, nuotaikingai