Nesudygs

Šypsojausi, kai žodžiai vis byrėjo
Ir jų sėjos nepajėgiau uždrausti –
Pasklido kiaulpienių jie sėklom vėjy...
Tikėjai – leisiu sau aš juos priglausti.

Tikėjai – tavo žodžių sėklos daigios,
Manei, sudygs, jei mano sielon bersi...
Dirva su įšalu, praėjęs laikas –
Vagos it puslapio nebeatversi.
Eiliuotoja

2013-01-22 17:33:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2013-01-26 15:51:15

įšalas gal ne amžinas? tik iki pavasario? :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-01-25 12:13:32

Su žinojimu jau tada, kad viskas laikina... Pasikartojantis Tikėjai, vientisas iškalbėjimas išduoda nuoširdumą; vaizdžiai su svaria pabaiga.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-01-23 20:33:56

Taupu žodžiais, bet minties daug...

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2013-01-23 09:52:16

Būna taip, tikrai... Toks gyvenimas...

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-01-23 08:10:40

Skaudantis...

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-23 08:07:06

Lengvas skaityti, svarus - mąstyti.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-01-22 22:41:34

Toks skambantis, gyvais jausmais. Širdimi rašytas

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2013-01-22 19:37:35

Geras kūrinėlis, su jausmu, tvirtas ir žodeliai gražūs parinkti. Nekreipkite dėmesio į kvintos "disertaciją" :) ;)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-22 18:14:38

Man labai patiko. Net nežinau kodėl - gal, kad sklandi kalba, gal, kad jausmai tokie... nežinau.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2013-01-22 17:59:36

sklandžiai pasigyrė lyrinis herojus, kaip jis šypsojosi, kokius gretinimus regėjo girdėdamas kažką kalbantį jam, jau iš karto klausydamasis su nuostata ištylėti iki dirvoje įšalas atsiras, pienių pūkams išskraidžius (jie apie birželį link liepos lakiot pradeda_ ilgai jis klausėsi ir reikšmingai šypsojosi, paskui reikšmingai eilėraštis sudygo.

beje, skaitau apie kiaulpienes įšalą, ir prisiminiau, kad geros kiaulpienių šaknys, prieš įšalą, ir anksti pavasarį, prieš joms pradedant dygti - tai yra žaliuoti; reiks pasirinkt, kad nepražiopsot; tada šaknyse visos sankaupos - o kepenims kaip gera (kepenys - laboratorija viso organizmo). Jums tinka nikas jūsų - geras eilius sudygo, bet žmogus koks kantrus, kalbėjo jums nuo birželio iki įšalo, ir vis tikėt norėjo jumis, ar tik jums taip atrodė. (nemačiau autoriaus pozicijos, tekste - sakyčiau pigždžiugiškas "nesudyks") o jis ėmė, ir sudygo... ėmė ir susieiliavo į sausį.)