Nesudygs
Šypsojausi, kai žodžiai vis byrėjo
Ir jų sėjos nepajėgiau uždrausti –
Pasklido kiaulpienių jie sėklom vėjy...
Tikėjai – leisiu sau aš juos priglausti.
Tikėjai – tavo žodžių sėklos daigios,
Manei, sudygs, jei mano sielon bersi...
Dirva su įšalu, praėjęs laikas –
Vagos it puslapio nebeatversi.