Pūga bloškia snaiges pelynu į širdį.
Ryto šaltis paišo šerkšno gėles.
Viltis sužvarbusį naktyje nugirdė:
Regiu miesto šviesas kurių nėra.
Namų židinys vis dar laukia keleivio.
Gal grindinys vis dar mena žingsnius.
Tik ištrūkęs iš akligatvių nelaisvės,
Supratau, kad laisvę aš praradau.
Lange dar švieselė viliojančiai plazda —
Tiesa pamesta klajonių metu.
Galbūt vėlei paėmęs keleivio lazdą,
Grįšiu į miestą kurio jau nėra.
Kas žino, koks dar laukia lemties kirtis,
Kuri kryžkelė mane suklaidins.
Galbūt paliko tik lemiamas žingsnis
Link to miesto kuris tik atminty.
Ražas
2013-01-21 11:37:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-21 21:34:01
jausmai ir ganėtinai į dienoraštinio pobūdžio kalbėjimą nuslystantys: "Kas žino, koks dar laukia lemties kirtis, Kuri kryžkelė mane suklaidins." -- apie ką čia herojus? ar jam tai rūpi (tada nesimato) ar būti dramatišku yra poetiškai madinga?.. ;
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-21 20:24:03
Tikro keleivio mintys ir jausmai: „Kuri kryžkelė mane suklaidins“...
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-01-21 20:21:30
...lyg nuo piliakalnio kalbėtum....artima...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-21 18:02:40
Sunkus skaityti, bet neblogas
Anonimas
Sukurta: 2013-01-21 15:25:42
Ne.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-21 14:06:57
toks virpantis, plazdantis sielos kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-01-21 13:11:58
geras