Pūga bloškia snaiges pelynu į širdį.
Ryto šaltis paišo šerkšno gėles.
Viltis sužvarbusį naktyje  nugirdė:
Regiu miesto šviesas  kurių nėra.

Namų židinys vis dar laukia keleivio.
Gal grindinys vis dar mena žingsnius.
Tik ištrūkęs iš akligatvių nelaisvės,
Supratau, kad laisvę aš praradau.

Lange dar švieselė viliojančiai plazda —
Tiesa pamesta klajonių metu.
Galbūt vėlei paėmęs keleivio lazdą,
Grįšiu į miestą kurio jau nėra.

Kas žino, koks dar laukia   lemties kirtis,
Kuri kryžkelė mane suklaidins.
Galbūt paliko tik lemiamas žingsnis
Link to miesto kuris tik atminty.