Pasimelsk už mane.
Mano lūpos sustingo.
Kryžiaus ženklu
nelaiminu vaiko kaktos.
Taip, žinau — negerai,
bet esu surakinta.
Negaliu jau į dangų
pakelti galvos.
Pasimelsk už mane,
už nupuolusią
vieškelio smiltį.
Ir už kelią visų,
kurie jau nepareis.
Pažiūrėki aukštyn —
visos žvaigždės tau spindi.
Eik pirmyn, nebijok,
už tave aš
be žodžių meldžiuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-21 21:36:17
čia dar kas?..
beje, kalbėjimo metras tik geras - labai neblogas kalbėjimo metras, bet turinys tai: "Būti dramatišku madinga"
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-01-21 20:27:59
Eik pirmyn, nebijok,
už tave aš
be žodžių meldžiuos......nebijok ,tiktai tikek...dangaus šviesos pajautimas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-21 14:23:57
Vilties per daug nebūna, ji, kaip ir visi dvasiniai turtai, dalijama gausėja.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-21 14:05:34
labai raiškus kalbėjimas ir emocijos, pergyvenimai tikri.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-21 13:59:29
Dievas žmoguje, o ne aukštybėse (čia aš taip manau, bet galima šį eilių irgi taip interpretuoti).
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-01-21 13:14:05
:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-21 12:59:08
Jautriai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2013-01-21 10:45:10
mamamia
ačiū.puiku