Pasimelsk už mane.
Mano lūpos sustingo.
Kryžiaus ženklu
nelaiminu vaiko kaktos.
Taip, žinau — negerai,
bet esu surakinta.
Negaliu jau į dangų
pakelti galvos.
Pasimelsk už mane,
už nupuolusią
vieškelio smiltį.
Ir už kelią visų,
kurie jau nepareis.
Pažiūrėki aukštyn —
visos žvaigždės tau spindi.
Eik pirmyn, nebijok,
už tave aš
be žodžių meldžiuos.