Atrodo, viskas išskaudėjo,
Bet… Ne! Tos atbrailos ledinės
Aštriau ir vis skaudžiau žibėjo
Ant medžio sužeistos krūtinės.
Iš jo glotnaus kadais kamieno
Beliko šiurkščios gilios rievės.
O kaip skaudžiai tekėjo mėnuo!
Ir kaip liūdnai šypsojos Dievas!
Net suledėjęs mano žvilgsnis
Įsiskverbė giliai po oda,
Ir lyg našlaitės brenda mintys
Per saulės nulaižytą gruodą.
Ak, skaudžiai gelia, skaudžiai gelia!
Ne medžiui — man kažkur tarp menčių.
Nors rankoje tiktai šakelė,
Jaučiu — tarsi medžiu gyvenčiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-02-07 09:04:47
gražus , skambantis ir toks griaudžiai melancholiškas.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-07 06:42:06
Labai gražus kūrinys, nors ir liūdnas, bet gili mintis.
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2013-01-31 11:23:47
Aš palikčiau pavadinimą Žiemos medis , o eilės turi daug gyvybės ir tai žavi...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-01-21 09:07:06
Eglė — nuo seno Dievo medis, gyvybės medis... prasmingai pasirinkta, jautriai, atrodo, nesumeluota lyrika išsakyta. Gražu. Kiekvieno medžio gyvastis šventa...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-01-20 22:03:27
Jūsų balsas giliai jaučiamas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-20 10:07:45
Giliai pajausta, gražiai išsakyta. Patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-20 00:49:20
Tekstas dinamiškas, labai dekoratyviai (dekoratyviniais įvaizdžiais išdainuojami jausmai) viskas suvaldyta ir tos dekoratyvinės priemonės nėra lėkštos ar saldžios, tiesiog gražiai moteriškai (ne blogąja žodžio prasme.) ir ne lėkštai iškalbėta drama, kuri nėra perdėta, perlenkta ar panašiai; suvaldytas eilėraštis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-19 15:08:42
Vau... Man tokios labai limpa ;)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-19 13:19:01
Tik pasakyk kas skriaudė.