Kai lijo...

Imu į ranką
juodą tėčio skėtį.
Einu per lietų po
sena vyšnia stovėti.
Girdžiu, kaip kapsi
daug mažų lašų.
Po tėčio skėčiu
jų klausyt smagu.
Štai kaip keista —
sustojome visi:
dangus, vyšnia, aš
ir tie lašai maži.
Teta_Santa

2013-01-18 18:47:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-01-19 10:06:33

Gerai, o tai vis mamos, mamos. Tėčio skėtis liuks.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-18 21:05:29

:)

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2013-01-18 19:32:47

geras eksperimentas