Atmintį kaip duoną riekėm suraikiau,
Gal per storai — viena ranka nepakeliu.
Ant stalo trupiniai — į saują ar į pastalę?
Bedievi, duona juk šventa, trim pirštais ir — į burną.
Kas Dievo duota, mėtyt nevalia, užgerk malda aitrumą.
O ir ant riekės niekas sviesto neužteps,
Juk sakė — ką pasėsi, tą ir pjausi.
Ne, vyno jau gana, taip tikro duonos skonio nepajausi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-01-21 10:44:47
Giliai ir prasmingai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-17 16:01:54
Net labai taikliai ir prasmingai. Net labai...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-01-17 12:43:57
Gal atminties duona ir aitroka...
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-17 12:19:18
Geras kūrinys, tik prie jo padirbėt truputį reiktų.
Man jis patiko.