Na kam tau brist, kur tiek ledų ir šalčio,
Tu — tik pušis, tik medis šilumos.
Žalia žalia be nuodėmės ir be kaltės,
Taip vieniša čia Nemuno krantuos.
Kitapus upės šlamantis pušynas,
Kitapus upės tau namai — giria.
Tik nenueit, nes amžiams surakino
Mažą sėklelę vėjas su žeme.
Būtum mergaitė, skarele pamotum —
Gal atsilieptų sesės iš toli.
Dabar tik stovi liemeniu šakotu
Ir dieną naktį prie Nemuno tyli.
O lytys plaukia kaip ledo debesėliai
Tamsia gelme lyg savo dangumi.
Gerai, kad jos arčiau dar nepriėjo
Pasikalbėt su kranto pušimi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-17 15:55:56
Kad visi apie tą sėklą, tai ir aš - man miškai-kareiviai nepatinka, tegul jais Kaizerio palikuonys žavisi :) Pušis, kuri augo natūraliai - kovojo už būvį, tai yra jos stiprybė.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2013-01-17 14:30:34
surakino mažą sėklelę vėjas su žeme...
Pasikalbat su kranto pušimi.
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2013-01-17 13:02:04
Tik nenueit, nes amžiams surakino
Mažą sėklelę vėjas su žeme.
Gerą darbelį atliko vėjas. Man patys gražiausi miškai sodinti vėjo ir paukščių - ir medžiai tvirtesni, ir žalumas kitoks.