Santrauka:
Kadangi vakar visi rašė vien apie baltą, tai aš šiandien specialiai apie žydrą ir rausvą :)
Iš praeities — lyg lengvo pienės pūko —
Pasaulis kabo tartum obuolys...
Skaitai žodžius iš seno atviruko
Suprasdamas, kad kito neturi.
Jo lakas neblizgus, kampai — apšiurę,
Ir kokie naivūs, bet mieli vaizdai:
Drambliukas rausvas iš už palmės žiūri,
Ant jūros blyksi saulės atšvaitai...
Ir keistas noras (o gal ne?..) ten būti —
Truputį rausvo, dar žydrų dažų,
Kitapus žodžiai: „Mylimas vaikuti,
Sulaukus dvylikos...“ — mamos braižu...
Bet obuolys nunokęs krenta,
Šalia ant žemės panašių šimtai.
O jūroje, deja, nėra net kranto...
Nors ne...
Jį — atsisukęs pamatai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2013-01-18 23:15:30
Labai patiko.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2013-01-18 08:54:43
Paprastas,bet nepaprastas,patiko.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-18 00:04:27
Daug ir giliai su tuo pasaulio obuoliu...
Ir jūros krantas saugo visa tai.
:)
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2013-01-17 23:10:52
Labai šiltas kvepiantis nostalgija:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-01-17 15:09:20
Jūs meistriškai iš detalių ištraukiate jausmus. Retas Jūsų kūrinys neturi tokio bruožo, todėl su malonumu perskaitau kiekvieną.
Anonimas
Sukurta: 2013-01-17 11:04:37
paprastume veriasi esmės...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-17 10:45:53
ŠIandien upės neturi kranto, nors ne... jį - atsisukęs pamatai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-01-17 10:43:44
Tai kuo dažniau gręžiokimės atgal...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-01-17 09:14:00
Kuo labiau gilinuosi, tuo daugiau prasmių randu.
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2013-01-17 08:58:38
gera skaityti tokius kūrinius