Nebėk nuo manęs, nes nereikia,
Negreitas, kad stverčiau į glėbį.
Bet vėlgi – tai nieko nereiškia,
Ir šiandien džiaugsmingai rimuoju  
Prie  pergalės savo – prie kojų
Dienos, kuri  baigės. O aš?..

Man sako, o broli brolel, neliūdėki!
Bet liūdesio to nė žiupsnelio nėra –
Pavasariai žydi ir paukščiai girdėti
Skrajojantys, čiulbūs šitam danguje.

Galbūt tik aš pats daug tylesnis darausi.
Man peršaukti džiaugsmą kitų nedrąsu.
Negreitas, kad stverčiau glėbin, bet... O! džiaugsme,
Sugavęs be glėbio į širdį nešu...