Per pavasarį žalias brendi,
Į vasarą puoli subrendęs.
Pamatai, kad plaukai jau žili,
Supranti — žiemos šaltis pakando.
Štai nuo čia — truputėlį lėčiau.
Kur spalvotas ruduo pasidėjo?
Stovėčiau kaip klevas gražus,
Išdarkytais plaukais šelmio vėjo.
Gal iššoktų galva iš pečių,
Akimis pilką dangų paremčiau.
Ševeliūra — spalvotų plaukų.
Dar ne vienai eglutei pamerkčiau.
Tiktai kur tas auksinis ruduo,
Kad dardi lyg vežimas be rato?
Žemei duoti laikai keturi.
Gal kas mano rudenį rado?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-09 23:06:05
Man tai atrodo, kad perdedat. Tik vėlyva vasara dūšioj. Iki rudens dar toli, o ką sakyti apie žiemą...
Anonimas
Sukurta: 2013-01-09 22:28:01
ilgesėlis)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-09 22:06:37
Geras, sklandus kūrinėlis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-01-09 17:20:31
Jei pakelčiau aš galvą, jaučiu,
Akimis pilką dangų paremčiau...
..............................................
O ruduo, pats turtingiausias. Gal jis dar tik atriedės? :)
Anonimas
Sukurta: 2013-01-09 17:18:30
Eisiu paieškot galvos iššokusios. Kai rasiu, pranešiu, t.y. atnešiu :))
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-01-09 17:10:14
Yra intriga, tik eilutė "Gal iššoktų galva iš pečių,", tiksliau "iššoktų", lyg ir netinka, apskritai, tas posmas - ne itin.