Dingęs ruduo
Per pavasarį žalias brendi,
Į vasarą puoli subrendęs.
Pamatai, kad plaukai jau žili,
Supranti — žiemos šaltis pakando.
Štai nuo čia — truputėlį lėčiau.
Kur spalvotas ruduo pasidėjo?
Stovėčiau kaip klevas gražus,
Išdarkytais plaukais šelmio vėjo.
Gal iššoktų galva iš pečių,
Akimis pilką dangų paremčiau.
Ševeliūra — spalvotų plaukų.
Dar ne vienai eglutei pamerkčiau.
Tiktai kur tas auksinis ruduo,
Kad dardi lyg vežimas be rato?
Žemei duoti laikai keturi.
Gal kas mano rudenį rado?