Santrauka:
kai lieka tik prisiminimas, kuris po penkerių metų toks blankus... o ilgesys toks velniškai stiprus... labai pikta, kad atmintyje jis beveidis, o balsas toks slogiai tylus. Sentimentalu. Banalu.
Iš tava runkų sulapojau,
Iš tava runkų pasaulin išejau.
Ragis, do i šiundzi stovi
Ti un takelia,
Ti un dūšias mana.
Ragis, do i šiundzi tu mani šauki
Ti un runkų vė imi,
Ti un dūšių vė glaudzi.
Ragis, do i šiundzi dūšion giedzi
Ti prie stalui,
Ti prie darbui.
Ragis, do i šiundzi dukraliūti vadzini
Ti prie uosiui,
Ti prie medziui.
Ragis, do i šiundzi lauki tu manįs
Ti prie pirkiai un atšlaima,
Ti prie upei un lieptelia.
Dzieduk, šiundzi jau žinau,
Kelia nier un tau.
Nier tavįs ti un atšlaima,
Un lieptelia nier tavįs,
Nier tavįs ti un takelia,
Ti prie uosiui NIER TAVĮS.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-01-10 07:37:31
graži meilė dziedukui
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-09 23:01:45
šviesus prisiminimas apie senelį (jei teisingai supratau). Kai brangus žmogus šalia mūsų, nelabai vertinam, tik suprantam, kai prarandam
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2013-01-09 21:25:20
Ir visiškai nebanalu.
Labai šviesus graudulys.
Dzieduko žodžiais pokalbis su dzieduku.
Kažkaip ir tie pasikartojimai "ragis, do i šiundz" suteikia kažkokio sakralumo...
Laukiame kitų kūrinėlių tarmiškai.
Vartotojas (-a): Laumė Maumas
Sukurta: 2013-01-09 16:02:34
šis vasaros. O šiaip tarminukus dažnai rašau :) tad nors kartą ir aš madinga būsiu:)))