Dzieduk
Iš tava runkų sulapojau,
Iš tava runkų pasaulin išejau.
Ragis, do i šiundzi stovi
Ti un takelia,
Ti un dūšias mana.
Ragis, do i šiundzi tu mani šauki
Ti un runkų vė imi,
Ti un dūšių vė glaudzi.
Ragis, do i šiundzi dūšion giedzi
Ti prie stalui,
Ti prie darbui.
Ragis, do i šiundzi dukraliūti vadzini
Ti prie uosiui,
Ti prie medziui.
Ragis, do i šiundzi lauki tu manįs
Ti prie pirkiai un atšlaima,
Ti prie upei un lieptelia.
Dzieduk, šiundzi jau žinau,
Kelia nier un tau.
Nier tavįs ti un atšlaima,
Un lieptelia nier tavįs,
Nier tavįs ti un takelia,
Ti prie uosiui NIER TAVĮS.