Savijauta

Ši diena — tarsi ne mano. Juoda, tuščia, skaudi.
Būkit žmonės, pasiimkit ją, sulankstykite, padarykite lengvutį laivelį ir išplukdykite, upės srovei atidavę. Kaip sakai? Upė užšalo, užsitraukė ledu? Lygiai taip pat, kaip ir mano širdis. Suledėjo, sustiro...

Negi teks laukti pavasario? Kad potvynis, sugurinęs ledus, sušniokštų, sugurgentų ir nuneštų viską, kas tamsu ir žvarbiai šalta.
Ilgai teks laukti. Ilgai. Sninga.
Roberta

2013-01-09 12:21:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-01-10 13:05:18

Jausminga raiška.
Tikrai prasmingas įrašas.
Toks tikrai sau (net nedrąsu skaityti!)...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2013-01-09 16:59:03

Gal įprastas užšalusios širdies ir upės palyginimas. Bet tekstas universalus. Sklandi kalba.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-01-09 14:22:45

Kai sninga, nėra taip jau tamsu, linkiu, kad savijauta pagerėtų:)
Nuoširdus išsisakymas, bet labiau asmeniniam dienoraščiui.

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2013-01-09 12:59:39

Atšils :)