Jaunystę mano prijaukinęs miestas
Sugrįžti ten vėl retkarčiais pakviečia.
Tie sugrįžimai verčia prisiliesti
Prie to – arti ko neturėjau šičia.
Žinau, daug kartų vienas dar daireisi,
Kur žodžiai krito kaip lašai nuo stogo...
Kai pasitraukt bandei atimti teisę –
Lig šiol menu, koks buvo epilogas.
Buvau bailė – pirmoji pasitraukiau,
Tačiau kitur ir tavo žingsniai aidi...
Ar viską laikas užmarštim nubraukia?
Ne miestas, tu – ar man lengvai atleidai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-08 08:11:43
Vertas gero įvertinimo
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-01-07 23:25:06
skaitau ir žaviuosi, kaip paprastais žodžiais galima perteikti giliausius jausmus
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-01-07 23:10:30
patiko,sklandus darbas
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-01-07 22:23:57
Skaitydama matau miesto gatves!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-07 21:13:40
Geras. Pabaiga ypač - tikra vinis.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-01-07 19:07:53
gražu
Anonimas
Sukurta: 2013-01-07 14:26:36
Gražu:)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-07 14:03:16
Patiko darbas, gerai išreikšta mintis ir jausmas
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-01-07 12:38:09
Patiko