Jaunystę mano prijaukinęs miestas
Sugrįžti ten vėl retkarčiais pakviečia.
Tie sugrįžimai verčia prisiliesti
Prie to – arti ko neturėjau šičia.

Žinau, daug kartų vienas dar daireisi,
Kur žodžiai krito kaip lašai nuo stogo...
Kai pasitraukt bandei atimti teisę –
Lig šiol menu, koks buvo epilogas.

Buvau bailė – pirmoji pasitraukiau,
Tačiau kitur ir tavo žingsniai aidi...
Ar viską laikas užmarštim nubraukia?
Ne miestas, tu – ar man lengvai atleidai?