Mieguista žiūriu į neesamą tašką.
Gal lauki į langą barbenančios zylės?
Toli virš laukų varnos vėjyje blaškos
Ir pusnys suplyšo it būtų atšilę.

Į sielą įslinko miglotas ciklonas
Ir gniaužia į gumbą visus kūno sąnarius.
Galinga trauka dar į sujauktą lovą
Kiekvieną ląstelę vaizdu minkštu pakeri.

Šalin, nelaboji! Bandai mano valią.
Ar daug gyvo kraujo nusileido po stuburu?
Norėčiau nuo skliauto švininę plėvelę
Nubraukt kaip pelėsį su šluota ir skuduru.

O čia dar lyg tyčia atskridusi zylė
Ritmingai už lango į rėmą tuksena.
Jei rasit erdvėj kiaurai peržvelgtą skylę,
Nė kiek nenustebkit — tikriausiai ji mano.