Trupiniais nubyra

Dangau, tavęs ir vėl nesuprantu...
Lietaus lašų nepusto rytų vėjai,
Jie tik sekundžių tiksinčiu ritmu
Po langu pilką liūdesį pasėja.

Sudygsta mintys kadagiais aštriais,
Prisiminimai trupinias nubyra.
Kalėdų eglė — krentančiais spygliais,
Ir ta neduoda šiemet išrišimo.

Prašau dar užpustyti taką į namus,
Nors artimų tegul palieka pėdos.
Aš išdėliosiu savo norą trupiniais,
Gal sniegenos suras ant balto sniego?
juodvarnis

2013-01-03 13:02:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2013-01-07 11:15:38

Būtinai ras ....ir netik sniegenos. Gražus kūrinys.

Anonimas

Sukurta: 2013-01-06 18:05:39

iš tiesų dvelkia lyrika ir nostalgija)

Vartotojas (-a): beveidė

Sukurta: 2013-01-04 20:52:33

Gražus...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-01-03 17:19:47

...sidabriniu liūdesiu nulietas...

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2013-01-03 15:08:16

taip ,ilgesingas,bet nuoširdus

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-01-03 13:49:18

ilgesingas toks

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-03 13:16:11

šiltas kūrinys, tegul ir lietingas