Dangau, tavęs ir vėl nesuprantu...
Lietaus lašų nepusto rytų vėjai,
Jie tik sekundžių tiksinčiu ritmu
Po langu pilką liūdesį pasėja.

Sudygsta mintys kadagiais aštriais,
Prisiminimai trupinias nubyra.
Kalėdų eglė — krentančiais spygliais,
Ir ta neduoda šiemet išrišimo.

Prašau dar užpustyti taką į namus,
Nors artimų tegul palieka pėdos.
Aš išdėliosiu savo norą trupiniais,
Gal sniegenos suras ant balto sniego?