Sunku save valdyti įmagnetintais jausmais —
Jie veikia sąmonę ir drumsčia blaivų protą.
Dar vakar džiūgavai — už debesų laikais,
O šiandien nutėkštas, po purvą kad ropotum.

Jokios pusiausvyros. Kur aukso vidurys?
Ne kevalai, bet tikros žodžių prasmės?
Kažkas — gal vėjas? — girgždina duris,
Bet apgraibom jų negali surasti.

Dienos riksmai ir prakaitas nakties
Be tavo valios pinas į košmarą.
Ne turto trokšti, bet geidi vilties,
Ir išeini, kada tavęs nevaro.

Kai ne stangas patyrę viduriai
Išspausti sielai gniaužiasi į kumštį,
Kai tu duris radai ir uždarei,
Nesiklausydamas, kaip dusliai grumstai dunksi,

Nes jau veiksmai nežymimi laiku,
Kai taškas dedamas prie paskutinės datos —
Kas išmagnetinta ramiai prie atliekų
Išleidžia prastą paskutinį kvapą.