Su nerimo kraštu

Anksti prinokęs vakaras
Dangaus šviesų nedegs
Ir dar — įsiūlys nemigą,
O ja dalintis teks
Su mintimis priklysiančiom,
Su nerimo kraštu...

Kada save išgydysim?
Nors susirgai tik tu,
Paleidus melo piemenis
Tarp nekaltų minčių,
O mano sielos želmenis
Nukirtusi dalgiu.
Eiliuotoja

2012-12-29 12:03:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-12-29 17:51:49

Stabtelta ties nerimo kraštu.
Nauji, pasirodė, melo piemenys... :)