Supa motina mažą.
Krankia varnas ant stogo.
Karas!
Vakar karas.
Šiandien karas.
Karas rytoj.
Tiek daug metų praėjo,
O lig šiandien kariaujam
Su Žmogum,
Su Dievu,
Su Savim.
Sako, rankas reikia plauti.
Pavalyti dantis, kol yra.
Reikia, sako, į kalną palipti,
Kad pasaulį matytum toli.
O nuo stogo
Neskrenda varnas.
Krankia juodas
Į veidą,
Į širdį,
Į sielą.
Nemanykit, kad toks besarmatis.
Nežinau, ką kalbu.
Plunksną numeta varnas,
O krenta dangus.
Sunku žolei pakelti gyvybę.
Pelenai supustyti į trąšą.
Supa motina mažą,
Supa amžiną karą
Su Žmogum,
Su Dievu,
Su Savim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-01-05 22:12:22
Gražu. Tik paskutinis stulpelis, drįsčiau išreikšti nuomonę, kaip ir ...nebereikalingas. Tarsi ...kiek dirbtinai suklijuotas dėl svorio pabaigai......... Mm?
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-12-26 20:10:15
na, turit ką pasakyti
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-26 12:54:37
Gilios mintys...
... „Supa amžiną karą
Su Žmogum,
Su Dievu,
Su Savim.“