Veidrodinė tikrovė

Santrauka:
Gal per daug daugtaškių. Bet kuomet ekspromtas ir be dailinimo, tai visada taip būna...
Tu prieik, pasakyk į akis, kad nemyli –
Aš seniai tai jaučiu... Tik kažkur vakaruos
Vėl įsipila mėnuo medaus ir įkyriai
Pilnatim naktyje mėnesieną myluos...

Nors galbūt netiesa – taip atrodo iš žemės –
Ten aukštai vien kontrastai – nėra daug spalvų.
Klaupias mėnuo, rieškučiomis vandenį semia,
Prausias putom ties posūkiais upės rėvų.

Vandeny – veidrodinė padangės tikrovė –
Blyksi žvaigždės šalta ir blyškia vienuma.
Blanksta takas auksinis, jį upė išplovė
To, kuris danguje... O tai reiškia – ir man...

Tad belieka pradžia, kai aplinkui tik juoda –
Sunkią tamsą ne kūnu – širdim aš geriu...
....................................................................

Negali atsiduot, net kai tau atsiduoda,
Nors po mėnesio kvaituliu nuogas guliu...
kaip lietus

2012-12-22 00:04:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2012-12-22 13:46:05

ai kaip myluoja :) Stiprus jausmų bangavimas :)

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2012-12-22 08:56:51

kaip kokis Petrarka čia...medaus kopinėtojas...moterų širdžių glostytojas...O tai jau niekaip negali būti blogai.

Anonimas

Sukurta: 2012-12-22 06:03:19

Vat tokia nefalšyva kūryba man labai gražu:)

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-12-22 00:42:46

... gi stipriai čia ta mėnesiena myluoja... :)