...o visa kita bus paskui, kai išsikvėps pašėlę pūgos,
Kai apgailėtinai neteks tūnoti kaip vabalėliui po lapu,
Kai smulkūs nesikaups darbai, nes rankos jiems per daug sugrubo,
Iki neurono kai žinosi, ką reiškia rėkiamas „Kartu!“...
Kai irsies link saldžių sapnų jausmų sutrešusiom eldijom,
Ir slėps kiekvieną orientyrą neprijaukinama lemtis,
Kai tavo kraujo geležis į dulkes gentyje rūdija,
Nes tu paklaustas nutylėjai. Gal nežinojai, kas esi?
Kada už garso kevalų nesiraitys pravertos prasmės —
Lyg žaibo pervertas suvoksi su pergale, ką praradai,
Kai gyvastis tavy judės, tačiau kas valandą vangesnė,
Kai ne kitus — save keiksnosi, kam ne dailyraščiu rašai
Šimtus ir tūkstančius dienų —  
                                           lyg leistų kas klaidas taisyti,
Lyg nuodėmės it ledas tirptų, lyg aukos dygtų kaip žolė,
Iš apgaulingų pažadų lyg nebridai glitus nė sykio,
Lyg atsakingai neišmokai DABAR gyvenimą mylėt
Ir atiduot, ir atsiduot, o ne nagus į saują riesti —
Kad būtų lengva peržergt ribą, kuri visiems nubrėžiama.

...O visa kita bus paskui — vainikai, ditirambai, giesmės
Ir galimybė ką nors keisti iš saujos žemėm žeriama.