Įsviesk į ugnį, kam tau reikia
To inkilo su dviem skylėm, papuvusios
Medienos tvaiko, manęs, rūdijančios
Nuo nuospaudų, dantim į dangtį ardančios
Atomų tvirtą būvį.
Galiu iššauti, jeigu tamsuma mums reikš hibridą,
O tu išbūsi juo bent tris to kelvino laipsnius.
Moliusko apave radau raugintą grūdą,
Jis tavo kaip ir šaltas grindinys, nuo
Jo kvėpavimo latake greitkelį uždarė.
Negalim įskaičiuoti šito mišraus žingsnio,
Atodūsis jau paskutinis lyg šaukštelis sirupo
Glitaus, suriški į pavėsį hienų gaują,
Sugirdyki mane į lapą rašliavos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-08-03 17:10:44
Kai kur ir taikliai užkabinama, bet aš, kaip ir Ezmė, ilgiuosi kosmoso...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-08-03 14:01:59
nu vien žodžiu geras...
Vartotojas (-a): Riva
Sukurta: 2006-08-03 13:51:27
Čia kur Riva, tai Nuodų komentas, mamcė nepersijungė savo vartotojo :)
Vartotojas (-a): Riva
Sukurta: 2006-08-03 13:23:28
Man visai aiškus- kalbėjimas apie tai,kad reikia išbandyti visa,o ne naikint, juk net moliuske randamas raugintas grūdas - perlas,kurį dovanoji tam,kas šaltas,abejingas ir šalia net sunku kvėpuot-žingsnis mišrus-jie skirtingi-išsisakymas paskutinis toks,nes grįžimas į hienų gaują vieno reiškia jautriam subjektui užsidarymą popieriaus lape.
Man gražus šitas tavo pakalbėjimas.:))
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-08-03 11:38:10
Pirmoji skylė - paradinė.
Antroji - juodoji. Pagal kelviną nulis.
Išpuiko varnėnai, numetė nagines,
Vaikšto žingsniais mišriais ponuliai.