Aš nesenas, bet, sako, kuprotas,
Vaikštau basas per ašmenis Grįžulo.
Vos tik spėjau sapnus pašarvoti,
Mėnesiena per pusę suplyšo,
Ir pabiro trys tūkstančiai snaigių.
Kai aš vaikščiojau tilto turėklais,
Tegul niekas manęs nesulaiko —
Šiąnakt virsiu Kalėdine šmėkla,
O greičiau gal įvirsiu į pusnį —
Tokios šaltos purienos, ir kartais,
Kai nesiseka švelniai pabusti,
Tu sapnų procesą paspartini.
Bet juk mano sapnai pašarvoti,
Jų likimą jau Dievas apsvarstęs.
Tik kodėl nesustoji kartoti:
Vienas sapnas pabėgo iš karsto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2014-04-22 22:04:36
oho
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-06-27 23:08:53
!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-12-20 13:43:36
Įdomiai pasipasakota...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-19 23:30:12
Taip lengvai plaukiančios eilutės... tik pavadinime, mano akiai, neurotikas keistinas...
... „Mėnesiena per pusę suplyšo“... :)