Snaudžia pusnys ant mano palangės.
Jos valgo trupinius,
kuriuos paberiu žvirbliams,
o kokios didelės akys lango —
kažkas stebi, kaip aš
ryte palieku minkštą pagalvę,
velkuosi megztinį,
dažausi lūpas rausvai,
į spintą gulas pižama šilkinė.
Kai vėl namo grįžtu, man girdis
pusnių tylus kvėpavimas,
per stiklą į mane pažiūri žvirblis —
toks artimas,
toks prašantis gyvenimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-15 15:12:19
Kai vėl namo grįžtu, man girdis
pusnių tylus kvėpavimas,
per stiklą į mane pažiūri žvirblis —
toks artimas,
toks prašantis gyvenimas.
Eilėraščio pabaiga labai šauni...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-18 22:59:21
gražus palyginimas gyvenimo su žvirbliu
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-12-18 22:19:02
man visados patinka eilėraštis, kuriame minimas langas. Reiškia, tai apie mane... Pižama? Puiku. Labai erotiška. Kaip ir rausvos lūpos. Šarman.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-18 21:58:47
... „toks artimas,
toks prašantis gyvenimas“ — čia stipriai.
Apie tą pižamą, mano akims, kaip ir nereikia...
:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-12-18 21:44:56
Gyvenimas - žvirblis ;) Taiklu.