Reiktų odę rašyt apie žiemą ir snaigišką šventę,
apie mažą vaikystę ir dideles jos svajones,
bet dairausi ramiai į išbalintą žemėje skliautą
ir adventinis gėris visai nesudrumsčia manęs.
Kaip norėčiau laukimo ir to nenusakomo kvapo –
mandarinų, saldainių, svajingų nakties paslapčių.
Tiktai šiemet kažkas nepavyko, tiesiog nesutapo,
nesinori skaityti jokių su blizgučiais eilių,
o baisiausia suvokt, kad į savo kertelę pakvietę
mano trapią vienatvę, kažkas prisipildo taškų.
Tik manęs negailėkit - renkuosi fatališką vietą
ir balčiausią skrynelę, pripildytą tavo laiškų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2012-12-23 08:45:38
Na tik viena eilutė :DDDD Neatitinka pavadibino:DDD
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-12-23 02:54:47
„Ir adventinis gėris visai nesudrumsčia manęs“ – ko gero, įsimintiniausia meistriškumu eilutė.
Visa kita – na, „šiek tiek žiemos“...
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2012-12-18 18:49:03
priminėt tikrą kalėdinę dvasią.. Dar man tą dvasią padėjo pajust mandarinai...:) o šiaip kiekvienam ta žiema skirtinga, turim pasirinkimą, kur ją surasim:) Jaukus.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-12-18 14:50:08
Puikus eilėraštis. Toli nubrista... ir pajausta...
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2012-12-18 12:09:02
jautriai, gyvenimiškai , giliai nuspalvintas vaizdas.Man kažkodėl antroje eilutėje vietoje -svajones suskambo sąskaitas arba faktūras.Kažkaip nejučiom, įdomiai tai skamba
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-12-18 08:54:34
Šitiek daug čia pasakyta...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-17 19:35:41
Be galo gražu, tauru, šventiška.