Santrauka:
Varėnos krašto legenda
Kadais šiame krašte darni gentis gyveno.
Upeliai švarūs ir miškai žali maitino juos.
Globojo žmones tuos ir saugojo nuo seno
Varėnė, pramotė. Padėdavo jiems nuolatos.
Dažnai žuvis į tinklą, lydeka pavirtus,
Būriais varydavo ji vargstantiems saviems žvejams.
O miškuose – galinga vilkė. Nesigirs gi
Kaip iš nykiausios glūdumos į spąstus varė jiems
Pačius riebiausius žvėris. Garbino gentainiai
Šią laumę ir dėkingi jai sunešdavo aukas.
Todėl gyvenimą šeimų lydėjo laimė
Ir juodus nereikėdavo žmonėms vargus iškęst.
Didysis ąžuolas, savas šakas nuleidęs,
Kas vakarą šlamėdavo jiems protėvių vardais.
Nieks nepamirštas buvo. Kaip čionykščiai geidė
Per savo pramotę pabūti vėl kartu su jais!
Šventoji aukuro ugnis, pagonių maldos
Suburdavo visus. Dalinosi diena kartu.
Taip bėgo ramūs metai. Juk kada nors baigias
Laimingas laikas. Ir išpuikę žmonės pamažu
Pradėjo rūpintis daugiau savim. Varėnę
Primiršo jie, vienintelę globėją giminės.
Taip atsitiko jau, o gal likimas lėmė?
Supyko ji. Nuo šiol gentis jau niekad neturės
Gerosios pramotės globos, malonės.
Atstūmė laumę savo tokiu elgesiu bjauriu.
Su sopuliu širdy išėjo. Žali kloniai
Iš liūdesio per visą naktį verkė sidabru.
Tepriminė globėjos vardą tik upelis,
Į Merkį tekantis, sena gyvenvietė krante.
Net ir dabar giliai viduj taip stipriai gelia –
Net švento ąžuolo neliko. Niekas niekada
Jau neišgirs Varėnės tylų šauksmą girioj,
Sunyko aukuras ir nedega šventa ugnis.
Siūbuoja medžiai vėjyje, tik mėnuo vilias
Sutikti pramotę. Bijau, kad taip ir neišvis...
spika
2012-12-15 00:10:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-12-16 21:36:05
Na, kaip nesistebėti!...Šiai autorei už legendų gausą ir jų meninį išdėstymą reikėtu garbės diplomo ir gero prizo. Ji tokia vienintelė.Šaunulė
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-12-16 12:12:24
Ir stebiuosi, ir džiaugiuosi žinojimu ir mokėjimu gražiai perteikti. Bravo.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-15 16:56:53
Nagi, šaunu!
Teks Autorei „keltis“ ir į šiaurinę Lietuvą :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2012-12-15 10:56:26
„O miškuose – galinga vilkė.“ Herodotas savo istorijoje mini hiperborėjuose neurų gentį — miško žmones, kurie kartą metuose „pasiversdavo“ vilkais. Vilkmergė, Vilkaviškis, Vilkapievė (prie Veprių)...
„Garbino gentainiai/ Šią laumę ir dėkingi jai sunešdavo aukas.“ Pramotė genties, girių geroji dvasia — Medeina: Medeina – lietuvių miško deivė. Neretai tapatinama su Žvorūna. XIII a. šaltiniuose minima kaip stipriai militarizuoto lietuvių panteono dievų kaip vienintelė deivė.(Vikipedija)
„Kalė Žvoruna“ — Aušros vartų fasade, Gedimino sapnas —Geležinis Vilkas, vėlių vedlė?..senųjų graikų Artemidė.
Herodotas aprašo hiperborėjų mergelių kelionę gintaro keliu į Delų salą, į Artemidės šventyklą. Šios mergelės palaidotos salos šventykloje, o kitų laidojimų saloje nėra. Mergelių vardai — Artemidės kultiniai vardai. Amžinai jauna deivė Artemidė, Apolono sesuo rūpinasi viskuo, kas gyvena žemėje, auga miškuose ir laukuose. Ji rūpinasi ir žmonėmis, ir naminių gyvulių kaimenėmis. Taip pat ji laimina gimimą, vestuves ir santuoką, augina medžius, gėles ir žoles. Išvydęs ją mirtingasis ar dievas pasmerktas myriop. M. Gimbutienės „Senoji Europa“, Deivė Motina lengvai susiejama su minėtomis deivėmis...
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-15 08:55:42
paėmė irmas žodis už rankos ir...nepaleido iki pabaigos. Puikus kūrinys
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-12-15 00:22:27
Tegul sugula šie tekstai į knygą... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-12-15 00:15:25
Kadangi esu žvejys, tai žinau daugumą Lietuvos upių. Varėnė (bent jau tose vietose kur buvau) rami, tokia tartum mieganti, ten yra senas apgriuvęs tiltas - tikrai primena senovę...